Liepos 17 dieną Kašonių bibliotekoje vyko jau ketvirta psichologės Violetos Puišienės paskaita ,,Alkoholiko vaikas“.

Tai nepatogi tema, nes susijusi su tabu, kurio šventai laikomasi didžiojoje daugumoje šeimų, turinčių bėdų su alkoholiu. Tačiau statistika tvirtina, kad nemaža dalis mūsų dabartinės visuomenės narių yra suaugę alkoholikų vaikai, turintys ir potrauminių pokario bei sovietmečio kompleksų. Kaip tai reiškiasi mūsų psichikoje ir kasdieniame gyvenime, lemia mūsų savijautą, santykius, pasirinkimus, pasiekimus?

Psichologė pasakojo, kad suaugę alkoholikų vaikai – tai žmonės, užaugę šeimose, kur bent vienas iš suaugusiųjų (dažniausiai tėvas, motina, patėvis, pamotė, kiti artimi tėvus pakeitę asmenys) buvo alkoholikas. Šie vaikai užaugo tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, kur atmosfera nuolat buvo pertempta. Jie niekad nežinojo, ko gali tikėtis grįžę namo iš mokyklos. Geriantis šeimos narys turėdavo tarsi dvi asmenybes: vieną blaivią, rimtą, susivaldančią, tarsi patikimą, o kitą, priešingai, nesivaldančią, nepatikimą, agresyvią, impulsyvią. 

Pasibaigus paskaitai, keletą minučių bibliotekoje tvyrojo tyla: kiekvienas apmąstė tai, ką išgirdo. Juk daugelio artimoje aplinkoje ar kaimynystėje yra suaugusių alkoholikų vaikų.

Kadangi kašoniškiai į paskaitą bibliotekoje susirinko jau ne pirmą kartą, psichologe ir vienas kitu pasitiki, vieni su kitais bei su psichologe dalijosi savo patirtimis ir išgyvenimais.

Grįžti atgal