JUSTINAS MARCINKEVIČIUS – poetas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys,  Prienų Garbės pilietis.
Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų r. Mokėsi Alksniakiemio pradžios mokykloje, Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, 1954 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo „Genio“ ir „Pergalės“ redakcijose, 1959–1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Populiarios jo knygos „Kraujas ir pelenai“ (1960), „Siena“ (1965), „Pažinimo medis“ (1979), „Duoną raikančios rankos“ (1963), „Mediniai tiltai“ (1966), „Liepsnojantis krūmas“ (1968), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“ (1978), „Būk ir palaimink“ (1980), „Dienoraštis be datų“ (1981) „Vienintelė žemė“ (1984), „Prie rugių ir prie ugnies“ (1993), „Tekančios upės vienybė“ (1994).
Mirė 2011 vasario 16 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Tais pačiais metais jo vardu pavadinta Prienų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Joje 2012 m. atidarytas Poeto memorialinis kambarys.