Kviečiame aplankyti Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje eksponuojamą parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius) (1938–2023)“. Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius) gimė 1938 m. gruodžio 22 d. Alytaus mieste mokytojo Broniaus Rasimavičiaus ir tarnautojos Bronės Rasimavičienės (Jaškevičiūtės) šeimoje. Bronius Rasimavičius, kilęs iš Sūsninkų kaimo (Marijampolės aps.), 1924 m. baigė Kalvarijos vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. Mama Bronė Jaškevičiūtė kilusi iš Žagarių kaimo, Ūdrijos vals. (Alytaus aps.). Liudvikas Narcizas buvo antras vaikas šeimoje, mokėsi Kalvarijos, Marijampolės, Utenos pradinėse mokyklose, 1956 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą (dabar – Prienų „Žiburio“ gimnazija). Vasaras leisdavo pas senelius Sūsninkų kaime. Prisimindamas vaikystės metus Liudvikas Narcizas rašė: „Savo akimis mačiau išniekintus partizanų kūnus Kalvarijos miestelio aikštėje, su gyvais kalbėjausi Sūsninkų kaime, stebėjau žuvusių mūšyje su partizanais rusų baudėjų laidotuves Marijampolės mokytojų seminarijos sodelyje, sudegintus jų benzovežius Prienų šile. Mačiau, kaip vežė į Sibirą Suvalkijos ūkininkus, kaip į jų tvartus buvo suvaromi jau kolchozų galvijai – „kolūkiečiai“ dar ilgai eidavo ieškoti bendroje bandoje savo karvutės ir suradę su ašaromis akyse ją glostydavo… Kaip kaimo žmonės dar ne vienerius metus negalėjo priprasti prie okupantų įvesto „Maskvos laiko“, jų namuose laikrodžiai vis dar rodė Nepriklausomos Lietuvos valandas.“
Iš karto nepavykus įstoti į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1956–1957 m. L. N. Rasimavičius mokytojavo Klebiškio septynmetėje mokykloje (Prienų r.), mokė muzikos ir lietuvių kalbos. 1957–1962 m. studijavo teisę Vilniaus universitete ir kartu dirbo Civilinės teisės katedroje. Dalyvavo Vilniaus universiteto liaudies šokių ansamblyje. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą ir, įgijęs teisininko kvalifikaciją, paskirtas Šakių rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi. Tuo pačiu metu pradėjo stažuotis Klaipėdos advokatūroje. 1962–1969 m. buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys, Klaipėdos miesto juridinės konsultacijos advokatas. 1969–1974 m. dirbo Palangos miesto liaudies teismo pirmininku. Dėl politinių įsitikinimų buvo nušalintas nuo pareigų ir 1974–1979 m. dirbo paprastu darbininku. 1979–1990 m. buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys ir Klaipėdos miesto juridinės konsultacijos advokatas. Nuo 1965 iki 1989 m. priklausė Lietuvos komunistų partijai, Atgimimo metais įstojo į Lietuvos darbininkų sąjungą. 1968 m. vedęs medikę Loretą Marytę Švanytę, kartu užaugino sūnus Mindaugą Tomą ir Algirdą. Liudviko Narcizo ir Loretos Rasimų šeima – evangelikai liuteronai.
Atgimimo metais, 1988–1990-aisiais, Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius) buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų Palangos mieste, organizavo pirmuosius Sąjūdžio mitingus ir ekologines akcijas Palangoje. 1988 metų gale aktyviau įsitraukė į Klaipėdos miesto Sąjūdžio veiklą.
Vykstant rinkimams į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, 1989 m. vasario 20 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos tarybos posėdyje L. N. Rasimas (Rasimavičius) buvo paskirtas Klaipėdos Sąjūdžio rinkiminės kampanijos organizacinės komisijos pirmininku. Rinkimus laimėjus Sąjūdžio kandidatams, 1989 m. kovo 30 d. Sąjūdžio rėmimo grupių įgaliotinių ir atstovų iškilmingame susirinkime Klaipėdos žvejų kultūros ir sporto rūmuose jis kalbėjo: „Kodėl laimėjo Sąjūdžio remiami kandidatai, mes žinome. <...> Mačiau, kaip elgėsi Sąjūdžio kandidatų patikėtiniai, ir kaip elgėsi kitų patikėtiniai. Mūsų žmonės važiavo purvinais keliukais, su trispalvėmis vėliavomis. Rinkiminis darbas ir rinkimai paruošė Lietuvą dideliems sprendimams. Sąjūdis laimėjo todėl, kad mato Lietuvos perspektyvą.“ 1989 m. spalio 1 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos antrojoje ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje L. N. Rasimas (Rasimavičius) buvo išrinktas į Klaipėdos miesto Sąjūdžio tarybą, o 1989 m. spalio 26 d. – Sąjūdžio miesto tarybos pirmininku. Tarp Sąjūdžio žmonių buvo užsitarnavęs autoritetą, rengiantis rinkimams į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą, iš 1335 sąjūdiečių už jo kandidatūrą pasisakė net 83,1 proc. tai buvo pirmas rezultatas kandidatų reitinguose.
1990 m. kovo 11-ąją kaip atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamento – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – narys, būdamas 51-erių, Liudvikas Narcizas Rasimavičius tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. sausio 11 d. Klaipėdos teisininkų sąjungos kolegijos posėdyje jis buvo iškeltas kandidatu rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą Klaipėdos Kuršių rinkimų apygardoje Nr. 39. Jo kandidatūrą taip pat palaikė Klaipėdos dramos teatro, Lietuvos fotomenininkų draugijos Klaipėdos skyriaus, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus, Žemaitijos rašytojų bendrijos, Mažosios Lietuvos muziejaus, Centrinės miesto bibliotekos, Klaipėdos miesto farmacijos įstaigų, Klaipėdos miesto gamybinės dujofikacijos valdybos dirbantieji. Rinkimus laimėjo antrajame ture 1990 m. kovo 4 d.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje L. N. Rasimas (Rasimavičius) buvo paskirtas į nuolatinę Teisinės sistemos komisiją (nuo 1990 m. kovo 20 d.). Aktyviai prisidėjo kuriant Lietuvos valstybės teisinę sistemą ir tarpvalstybinius santykius, dirbo Rytų Lietuvos problemų laikinojoje komisijoje. 1990 m. birželio 12 d. paskirtas Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės komisijos nariu, 1990 m. liepos 19 d. – Lietuvos Respublikos parlamentinės vyriausybinės komisijos konsultacijoms su Rusijos SFSR nariu. Nuo 1990 m. gruodžio 28 d. buvo Tarpparlamentinės darbo komisijos Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikų parlamentų bendradarbiavimo principams parengti narys.
1991 m. Sovietų Sąjungos agresijos dienomis L. N. Rasimas (Rasimavičius) kartu su kitais 28 Aukščiausiosios Tarybos deputatais prisiekė Lietuvai tapdamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos 10-osios kuopos savanoriu. 1991 m. liepos 24 d. L. N. Rasimas (Rasimavičius) patvirtintas Lietuvos Respublikos oficialios delegacijos vykti į Maskvą pasirašyti Sutartį Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų nariu, 1991 m. lapkričio 14 d. buvo Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Tarpparlamentinės Asamblėjos narys, 1991 m. lapkričio 27 d. paskirtas į darbo grupę desovietizacijos įstatymo projektui parengti, o 1992 m. kovo 24 d. – į Komisiją Sovietų Sąjungos karinių dalinių neteisėtos prekybos ginklais faktams tirti.
Neabejotinai ryškiausias L. N. Rasimo (Rasimavičiaus) veiklos Aukščiausiojoje Taryboje ženklas – darbas rengiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1991 m. gruodžio 10 d. jis buvo paskirtas į Laikinąją komisiją Konstitucijos projektui parengti, aktyviai dalyvavo karštuose komisijos posėdžių debatuose. Kartu su Aukščiausiosios Tarybos deputatais teisininkais Egidijumi Jarašiūnu ir Zita Šličyte dalyvavo rengiant alternatyvų Sąjūdžio koalicijos „Už demokratinę Lietuvą“ Konstitucijos projektą, kurį parėmė Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvos tautininkų sąjunga. Baigiamajame Lietuvos Respublikos Konstitucijos parengimo etape, kaip Jungtinės Sąjūdžio frakcijos atstovas, 1992 m. vasarą L. N. Rasimas (Rasimavičius) buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos konstitucinių problemų darbo grupę, kuri parengė ir suderino galutinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos variantą.
Pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos kadencijai, L. N. Rasimas (Rasimavičius) nekandidatavo 1992 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, grįžo į Palangą, iki 2003 m. dirbo advokatu Klaipėdoje, aktyviai palaikė ryšius su Klaipėdoje išrinktais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovais Petru Giniotu, Juozu Karveliu, Stasiu Malkevičiumi. L. N. Rasimas (Rasimavičius) pirmiausia bus prisimenamas kaip teisininkas, advokatas, tačiau jis taip pat buvo meniškos sielos asmenybė, dailininkas, poetas ir dainininkas, sau akomponuodavęs gitara. Jo eilėraščiai, dainos ir piešiniai 2019 m. publikuoti rinktinėje „Mėlynos purienos“.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga 2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Respublikos Prezidento dekretu L. N. Rasimas (Rasimavičius) apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2021 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro Liudviko Narcizo Rasimo (Rasimavičiaus) gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, mokyklos ir studijų Vilniaus universitete metus, profesinę veiklą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metus Palangoje ir Klaipėdoje, reikšmingiausius parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje, kultūrinę ir visuomeninę veiklą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klube, eksponuojamos šeimoje išsaugotos lokalinei istorijai vertingos fotografijos, kartu nušviečiančios ir Alytaus, Kalvarijos, Marijampolės, Prienų kultūros istoriją. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Liudviko Narcizo Rasimo (Rasimavičiaus) šeimos archyve. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Bernardas Aleknavičius, Jūratė Anankienė, Džoja Gunda Barysaitė, Algimantas Bitvinskas, Romualdas Damulis, Gunars Janaitis, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Paulius Lileikis, Zenonas Nekrošius, Albertas Petronis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova. Nuoširdžiai dėkojame signataro sūnui Mindaugui Rasimavičiui, padėjusiam parodai atrinkti šeimos archyvo nuotraukas ir kitiems, savo patarimais ir darbu talkinusiems rengiant šią parodą.
Parengta pagal https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=40461&p_k=1
