Rugsėjo 17 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko paskutinis projekto „Socialinis receptas“ užsiėmimas iš ciklo „Biblioterapija taikant įvairius metodus“. Tai nebuvo tik baigiamasis susitikimas – tai buvo prasmingas visos patirties apibendrinimas, kartu leidęs dar kartą pajusti knygos ir gyvo žodžio galią.
Biblioterapija – tai gydymas žodžiu, per literatūrą, istorijas, dialogą ir savirefleksiją. Kaip pabrėžė ciklo lektorė, tai nėra vien skaitymas – tai procesas, kuriame gimsta pokyčiai, vyksta vidinė transformacija. Kai kurios knygos gali palikti neišdildomą pėdsaką visam gyvenimui – būtent tokias knygas ir aptarinėjo užsiėmimų dalyviai.
Grupės nariai dalijosi, ką atrado per keturis susitikimus – tiek savyje, tiek kituose. Ne vienas pripažino, kad būtent literatūra padėjo pažvelgti į asmenines patirtis naujai, suteikė stiprybės ir įkvėpimo. Diskusijos skatino gilų apmąstymą, atvirą kalbėjimą apie išgyvenimus, skausmą, džiaugsmą, priėmimą.
Baigiamajame susitikime buvo pristatytos knygos, kurios paliko didžiausią įspūdį:
- Jack Kornfield „Atleidimo, meilės ir santarvės menas“ – apie vidinę ramybę, kurią pasiekiame per supratimą ir atleidimą;
- Lothar Seiwert „Meškino strategija“ – simboliška, išmintinga istorija apie tai, kaip elgtis su sudėtingomis emocijomis;
- Paul Pearsall „Psichologai irgi klysta“ – atviras liudijimas, kad net specialistai yra žmonės – pažeidžiami, ieškantys, klystantys.
Dalyviai išsakė savo nuomonę, kad jiems artimiausia buvo knyga apie atleidimą, kurioje trumpi, tačiau labai paveikūs tekstai paliečia jautriausias žmogaus sielos stygas. Atleidimas – viena sunkiausių, bet ir svarbiausių temų, kuri šį kartą ypač rezonavo grupėje.
Diskusijoje gvildenti klausimai:
- Kas iš tiesų yra atleidimas?
- Kada jis įvyksta?
- Ar įmanoma atleisti, jei nebuvo atsiprašyta?
Visi sutarė: tikras atleidimas – tai laisvas apsisprendimas, o ne pareiga. Kaip sakoma knygoje „Bėgančios su vilkais“: „Jei žmogus sugeba atleisti sudėtingus dalykus, jį galima laikyti šventuoju.“
Dalyvės atvirai dalijosi asmeninėmis istorijomis – kaip joms pavyko atleisti, ką reiškė paleisti nuoskaudas, kaip tai pakeitė jų gyvenimus. Šie liudijimai buvo emociškai stiprūs, įkvepiantys ir itin reikšmingi.
Buvo aptarti ir svarbiausi atleidimo žingsniai:
- suprasti, kas įvyko,
- pripažinti skausmą,
- paleisti nuoskaudas.
Diskusijose išryškėjo dar viena mintis – knyga yra svarbi gyvenimo dalis, ji veikia ne tik protą, bet ir sielą. Lektorė užbaigdama pasakė: „Tai biblioterapija apie žmones, jų gyvenimus, apie mus pačius.“
Kiekvienas šio ciklo susitikimas buvo žingsnis į savęs pažinimą, į savęs priėmimą ir augimą. Tai buvo patirtis, kuri paliko gilų pėdsaką dalyvių širdyse – šiltas ir prasmingas šios rudens pradžios akcentas bibliotekoje.
Projektą „Socialinis receptas: Kūrybinių patirčių gidas senjorams Kaune ir Kauno regione“ įgyvendina Ąžuolyno biblioteka. Jo tikslas – mažinti Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančių 65+ amžiaus žmonių socialinę atskirtį, suteikiant galimybę dalyvauti prasmingose, bendrystę ir saviraišką skatinančiose veiklose.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.
