Fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Požerskis mini 75-erių metų jubiliejų.
R. Požerskis yra vienas iškiliausių lietuvių fotografų, kurio darbai dar sovietmečiu padėjo išsaugoti ir formuoti lietuvybės vaizdinį. Jo kūryboje susijungia universalių humanistinių vertybių ir savitos lietuviškos tapatybės išraiška. Ne mažiau svarbus R. Požerskio nuopelnas Lietuvai – tai nuoseklus ir išsamus 1988–1993 m. politinių įvykių Lietuvoje įamžinimas. Tvirtas humanistines ir pilietines vertybes R. Požerskis taip pat perteikia aktyvioje švietėjiškoje veikloje, atstovaudamas Lietuvą garsiausiuose pasaulyje fotografijos renginiuose ir tuo pat metu nuolat skirdamas dėmesio susitikimams su visuomene įvairiuose Lietuvos regionuose. Ryškią žymę ne vienos kartos vertybiniame ir meniniame ugdyme paliko R. Požerskio didaktinė bei kūrybinė veikla Vytauto Didžiojo universitete, kuriame jis dėstytojauja nuo 1993 m. Įvertindamas ilgametės R. Požerskio akademinės veiklos reikšmę Vytauto Didžiojo universitetas 2022 m. fotografui suteikė garbės profesoriaus vardą.
R. Požerskis pelnė garbingus apdovanojimus bei įvertinimus – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (1990 m.), Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardą (1994 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių (2005 m.), Lenkijos prezidento „Auksinį Kryžių“ už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą (2006 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už pilietinėmis ir humanistinėmis vertybėmis grįstą ilgametę kūrybinę, švietėjišką ir akademinę veiklą (2025 m.).
Surengė daugiau kaip 160 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Surengė daugiau kaip 160 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (nuo 1994). Sukūrė daugiau kaip 20 fotografijų ciklų; svarbesni: Pergalės ir pralaimėjimai (1974–76), Lietuvos senamiesčiai (1974–82 ir 2010), Atlaidai (1974–2001), Vaikų ligoninėje (1976–82), Atminties sodai (1977–2002), Miražų dosjė (1978–2003), Paskutinieji namai (1983–90), „Žalgirio“ vyrai (1985–89), Mūzos (1988–2009), Lietuva (1988–93), Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai (1992–2008), „Degantis Žmogus“ (2008–18), Tarp šviesos ir tamsos (2013), Paslaptingas Bangladešas (2016–18), Laura – spinduliuojanti tamsa (2013–22).
Iš XX a. Lietuvos fotografijos antologija. 3 t., Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2013, p. 16.
Daugiau nuotraukų rasite čia.
