1613 m. Prienų dvare pradėjo veikti porpieriaus dirbtuvės. 1701 m. švedų kariuomenė sudegino popieriaus malūną „MELEDINUM PARYREUM“. Apie 1785 m. prie Drubengio upelio atstatytas arba naujai įkurtas ir vadinamas popieriaus dirbtuvėmis (meistras G. Tyrbackas). Prienų „Naujasis miestas“ pietų pusėje buvo atitrūkęs nuo miesto ribos,o popieriaus dirbtuvės buvo dar labiau nutolusios į pietus, prie senojo Balbieriškio kelio. 1795 m. išnuomota V. Kocui, kuris ją eksplotavo apie 20 metų.1807 m. valdė Aleksandras Sapiega. 1820 m. popieriaus dirbtuves iš A. Sapiegos išnuomojo Prienų girininkas Jonas Šulcas. Jis į dirbtuves kvietęs dirbti geriausius meistrus iš Prūsijos ir Slucko. 1823 m. dirbtuvės buvo vienos didžiausių Lietuvoje, jose veikė 22 mašinos, darbui vadovavo meistras Agomas Pilcas, produkcija buvo vežama į Varšuvą, Peterburg, kitus Rusijos miestus. Veikė vandens baseinas. Be to, šalia popieriaus dirbtuvių, J. Šulcas įrengė degtukų dirbtuvę. 1874–1875 m. neišlaikius konkurencijos užsidarė – dirbtuvės perdarytas į vandens malūną ir vilnų karšyklą, liko tik cechas, kuriame vietos poreikiams buvo gaminamas kartonas, vyniojamasis popierius ir degtukai.
Dabartinis adresas F. Vaitkaus g. 169
Skaityti daugiau čia
