|
2012-06-04 Anglų kalba senjoramsGegužės 8-11 dienomis Lesteryje, Jungtinėje Karalystėje, įvyko baigiamasis Grundtvig mokymosi partnerysčių projekto „Anglų kalba senjorams: smagu-patrauklu-įdomu“ dalyvių susitikimas. Jame dalyvavo Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka (Prienai, Lietuva), „Gyvenimo pilnatvės akademija“ (Krokuva, Lenkija), draugija „Mano mažam miestui Aknystei“ (Aknystė, Latvija), Suaugusiųjų kalbų ir IKT mokymo centras (Szegedas, Vengrija) ir Suaugusiųjų tęstinio mokymo institutas NIACE (Lesteris, Jungtinė Karalystė). Viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, suaugusiųjų mokytoja Jolanta Ručienė bei anglų kalbos užsiėmimų lankytojos Violeta Purvinienė ir Loreta Smolskienė išvykos metu aktyviai mokėsi, bendraudamos tarpusavyje ir su kitų šalių atstovais, naudodamosios informacinėmis technologijomis bei mokytojų sukurta medžiaga, atliko daug įvairių mokymosi užduočių. |
Violeta Purvinienė
Lesteris – miestas Anglijos viduryje. Gražus, švarus ir tvarkingas. Per jį teka Soaro upė. Raudonų plytų namai – seni ir atnaujinti – jaukiose gatvėse gražiai dera tarpusavyje. Visur daugybė informacinių ženklų, kurie mums padėjo orientuotis mieste, surasti architektūros ir istorijos paminklus, kuriuos turėjome aplankyti pagal Suaugusiųjų tęstinio mokymo instituto prengtą mokymosi programą. Niuvorko namo muziejuje (Newarke House Museum) susipažinome su Karališkosios Lesterio grafystės armijos istorija, 1950–1970 metų miesto žmonių gyvenimu, buitimi, tekstilės, laikrodžių, batų, žaislų ir žaidimų pramonės, kino meno raida. Fokstone – su unikaliu vandens keliu, kuriuo galima nuplaukti iki Londono.
Lesteryje gyvena apie 330 000 gyventojų (imigrantai sudaro 40 proc). Ypač didelė imigrantų iš Pietų Azijos bendruomenė, todėl čia veikia daug indų, kinų, tailandiečių restoranų, smulkių verslo įmonių. Anglų kalba bendraudami su įvairių tautybių žmonėmis, daug sužinojome apie kitų šalių tradicijas ir papročius, stengėmės kuo daugiau papasakoti apie save ir Lietuvą.
Plaukdami kanalais ar keliaudami autobusu, galėjome gėrėtis Anglijos kaimo idile. Akį džiugino gražiai tvarkomi javų laukai, žaliuojančios pievos, pulkais besiganančios avys, jaukūs kaimeliai su mažais iš akmenų ir plytų pastatytais nameliais, paskendusiais gėlynuose ir rausvai žydinčių vyšnių soduose. Žalumos pojūtį dar labiau stiprino akinamai geltoni, platūs rapsų laukai... Atrodė, kad atsidūrėme romantiškame Agatos Kristi romane ir tuoj tuoj susitiksime su jo veikėjais...
Loreta Smolskienė
Labai laukėme susitikimo su visais tarptautinio projekto dalyviais, tačiau ypatingai apsidžiaugėme jau pirmą vakarą susitikę senus pažįstamus iš Vengrijos ir Jungtinės Karalystės...
Pirma vizito diena – susipažinimas su projekto dalyviais ir su miestu. Pažinti vieniems kitus padėjo neįtikėtinai lengva užduotis – pokalbio metu reikėjo išsiaiškinti dalyvių pomėgius. Pasirodė, kad dauguma, kaip ir mes, mėgsta keliauti, o ir anglų kalbą mokosi dėl to, kad keliauti būtų paprasčiau.
Susipažinę, skirstėmės į grupeles (kiekvienoje grupėje – įvairių šalių atstovai) ir vykome susipažinti su miestu. Mūsų grupelė lankėsi indų šventykloje bei istorijos ir meno muziejuje, kuriame gausu labai įvairių ekspozicijų: čia – ir 560 mln. m. senumo fosilija, ir milžiniški dinozauro griaučiai, ir dailininkų modernistų paveikslai. Grįžę rengėme lankytų vietų pristatymus anglų kalba, dalijomės patirtais įspūdžiais su kolegomis. Iš jų sužinojome apie kitas įžymias Lesterio vietas, sutiktus ir kalbintus žmones.
Antrą dieną vykome prie Grand Union kanalo, 200 metų senumo Foxton Locks šliuzų sistemos, kur atlikome skaitymo ir detalios informacijos paieškos užduotis. Faktai buvo taip sumaniai paslėpti muziejaus eksponatų ir ten veikiančių įrengimų įrašuose, kad, ieškodami atsakymų į 15 klausimų, sugaišome daugiau kaip 3 valandas.
Sužavėjo miuziklas „Karalius ir aš“: puiki muzika, šokis, ryškūs charakteriai, turtinga ir labai tapybiška scenografija. Žiūrovui, ypač užsieniečiui, buvo malonu klausytis spektaklio dialogų, sakomų taisyklinga, aiškia, malonia ausiai britiška tartimi.
Lesteris – miestas Anglijos viduryje. Gražus, švarus ir tvarkingas. Per jį teka Soaro upė. Raudonų plytų namai – seni ir atnaujinti – jaukiose gatvėse gražiai dera tarpusavyje. Visur daugybė informacinių ženklų, kurie mums padėjo orientuotis mieste, surasti architektūros ir istorijos paminklus, kuriuos turėjome aplankyti pagal Suaugusiųjų tęstinio mokymo instituto prengtą mokymosi programą. Niuvorko namo muziejuje (Newarke House Museum) susipažinome su Karališkosios Lesterio grafystės armijos istorija, 1950–1970 metų miesto žmonių gyvenimu, buitimi, tekstilės, laikrodžių, batų, žaislų ir žaidimų pramonės, kino meno raida. Fokstone – su unikaliu vandens keliu, kuriuo galima nuplaukti iki Londono.
Lesteryje gyvena apie 330 000 gyventojų (imigrantai sudaro 40 proc). Ypač didelė imigrantų iš Pietų Azijos bendruomenė, todėl čia veikia daug indų, kinų, tailandiečių restoranų, smulkių verslo įmonių. Anglų kalba bendraudami su įvairių tautybių žmonėmis, daug sužinojome apie kitų šalių tradicijas ir papročius, stengėmės kuo daugiau papasakoti apie save ir Lietuvą.
Plaukdami kanalais ar keliaudami autobusu, galėjome gėrėtis Anglijos kaimo idile. Akį džiugino gražiai tvarkomi javų laukai, žaliuojančios pievos, pulkais besiganančios avys, jaukūs kaimeliai su mažais iš akmenų ir plytų pastatytais nameliais, paskendusiais gėlynuose ir rausvai žydinčių vyšnių soduose. Žalumos pojūtį dar labiau stiprino akinamai geltoni, platūs rapsų laukai... Atrodė, kad atsidūrėme romantiškame Agatos Kristi romane ir tuoj tuoj susitiksime su jo veikėjais...
Loreta Smolskienė
Labai laukėme susitikimo su visais tarptautinio projekto dalyviais, tačiau ypatingai apsidžiaugėme jau pirmą vakarą susitikę senus pažįstamus iš Vengrijos ir Jungtinės Karalystės...
Pirma vizito diena – susipažinimas su projekto dalyviais ir su miestu. Pažinti vieniems kitus padėjo neįtikėtinai lengva užduotis – pokalbio metu reikėjo išsiaiškinti dalyvių pomėgius. Pasirodė, kad dauguma, kaip ir mes, mėgsta keliauti, o ir anglų kalbą mokosi dėl to, kad keliauti būtų paprasčiau.
Susipažinę, skirstėmės į grupeles (kiekvienoje grupėje – įvairių šalių atstovai) ir vykome susipažinti su miestu. Mūsų grupelė lankėsi indų šventykloje bei istorijos ir meno muziejuje, kuriame gausu labai įvairių ekspozicijų: čia – ir 560 mln. m. senumo fosilija, ir milžiniški dinozauro griaučiai, ir dailininkų modernistų paveikslai. Grįžę rengėme lankytų vietų pristatymus anglų kalba, dalijomės patirtais įspūdžiais su kolegomis. Iš jų sužinojome apie kitas įžymias Lesterio vietas, sutiktus ir kalbintus žmones.
Antrą dieną vykome prie Grand Union kanalo, 200 metų senumo Foxton Locks šliuzų sistemos, kur atlikome skaitymo ir detalios informacijos paieškos užduotis. Faktai buvo taip sumaniai paslėpti muziejaus eksponatų ir ten veikiančių įrengimų įrašuose, kad, ieškodami atsakymų į 15 klausimų, sugaišome daugiau kaip 3 valandas.
Sužavėjo miuziklas „Karalius ir aš“: puiki muzika, šokis, ryškūs charakteriai, turtinga ir labai tapybiška scenografija. Žiūrovui, ypač užsieniečiui, buvo malonu klausytis spektaklio dialogų, sakomų taisyklinga, aiškia, malonia ausiai britiška tartimi.
Daiva Čepeliauskienė
Keturias dienas turėjome puikią galimybę ugdyti savo kalbinius gebėjimus ir įgyti naujų kultūrinių žinių. Pokalbiai, žodinės ir vaizdinės informacijos paieška, pateikčių rengimas padėjo geriau įvaldyti anglų kalbą, lavino kalbėjimo įgūdžius.
|
|
|
