Jau 80 metų, kai Prienuose neskamba jidiš
„Jau praėjo 80 metų, kai šioje vietoje nutilo kulkosvaidžių tratėjimas, šautuvų šūviai, kai nutilo nekaltai žudomų žmonių dejonės. Visa tai sugėrė žemė, laikas ir tos baisios dienos liudininkės pušys. Kažkas surinko išmėtytus nužudytųjų vaikiškus drabužėlius, batukus, sandalus, lietūs nuplovė kraują bei išlygino aukų pėdų sutryptą smėlį. Nutilo ir Prienų krašte skambėjęs lietuviškasis jidiš. Čia tarsi sustojo laikas, gyvenimas… Gyvenimo šviesą, svajones ir meilę pakeitė bendra dviejų kapų tamsa“, – „Atminties kelio“ metu mintimis dalijosi istorikas, Balbieriškio Tolerancijos centro direktorius Rymantas Sidaravičius.
Pasak jo, baisusis blogis prasidėjo dar tarpukariu, kai Vokietijoje į valdžią atėję naciai subrandino, o vėliau ir įgyvendino žydų tautybės žmonių kolektyvinės kaltės jausmą. Jau Antrojo pasaulinio karo pradžioje prasidėjo masinės žudynės, neilgai reikėjo ieškoti ir vietos, talkininkų bei žudikų. Tuo laikotarpiu po Lietuvą beveik be sustojimo siautėjo vadinamasis skrajojantis Hamano būrys. Jį sudarė 10 vokiečių esesininkų ir dešimtys lietuvių, o pats intensyviausias žudymo laikotarpis buvo 1941 birželį ir lapkritį. Tuomet nužudyta apie 80 proc. Lietuvos žydų. Anot istoriko, 1941 m. birželio mėnesį šūviai aidėjo Pasvalyje, Šeduvoje, Kelmėje, Kaišiadoryse, Zarasuose, o rugpjūčio 26-ąją iš Kauno atvažiavusių žudikų šūviai pasigirdo ir Prienuose. Jau rugpjūčio 15-ąją Prienų, o kelios dienos vėliau ir Balbieriškio, Birštono, Jiezno, Stakliškių, Mauručių, Skriaudžių, Veiverių žydų tautybės žmonės buvo pradėti telkti Prienų kareivinėse.
Šaltinis: Gyvenimas. – 2021, rugs. 3 d.