Iš Justino Marcinkevičiaus kalbos priimant Santarvės premiją 1994 12 26

„Mūsų lūpos dabar lyg ir atprato nuo gerų, draugiškų, padorių, inteligentiškų žodžių / ... /. Todėl, kai netikėtai tenka (kaip man šiandien) padėkoti už suteiktą garbę, už aukštą kuklių mano pastangų įvertinimą, už gerumo gėles, už jūsų norą prikelti ir pakelti santarvės idėją, pažadinti ją žmoguje, tautoje ir valstybėje – taigi, kai tenka už visa tai padėkoti – pasijunti esąs mažažodis, kaip koks kalbos neūžauga. Tad pasakysiu labai paprastai: ačiū! – tikėdamas, kad paprastume slypi nemeluojamas tikrumas, nuoširdumas, o gal ir nesudrumsta giluma.“ (Justinas Marcinkevičius). Pažadėtoji žemė. Vilnius, 2009, p.227.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje 2025 m. kovo 10 d., minint kraštiečio poeto Justino Marcinkevičiaus 95-ąjį gimtadienį, atidaryta unikali paroda „Atminties ženklai liudija Justino Marcinkevičiaus gyvenimą“, kviečianti pažvelgti į vieną ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių per jam įteiktus apdovanojimus ir dovanas.