„Kiekvienam įkvėpimo lašui reikia dar pridėti 99 prakaito lašus“
Dar ankstyvą pavasarį Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Veiverių biblioteka pasipuošė „Gamtos vaizdais“ – skaitytojos Aldonos Andriušienės kūrybiniai darbais, o birželio 12-ąją į popietę bibliotekoje susirinkęs gausus būrys veiveriškių – nuo pačių mažiausių iki brandžių meniškos sielos skaitytojų – turėjo puikią progą ne tik pasidžiaugti, kad biblioteka atvira pačioms įvairioms kultūros veikloms, bendruomenės pomėgiams, bet ir susitikti su biblioteką puošiančios parodos autore.
Parodoje – ir tapyti paveikslai, ir molio dirbiniai, nes menininkė kurdama išbando ne vieną meno rūšį, o savo santykiui su supančiu pasauliu atskleisti naudoja įvairias vizualaus meno raiškos priemones.
Bibliotekininkė Oksana pasidžiaugė, kad kiekvienas nutapytas paveikslas ar iš molio nulipintas darbelis pripildytas jaukumo, šilumos, negalima nepastebėti įdėto kruopštaus darbo. O popietėje dalyvavusi Antano Kučingio meno mokyklos keramikos skyriaus mokytoja Miglė Valunkienė, pasveikinusi parodos autorę, džiaugėsi Aldonos noru per kūrybą atskleisti savo požiūrį, svajones ir ją supančios gamtos vaizdus. Mokytoja ypatingai aukštai vertino kūrėjos pastangas pasieti geriausio rezultato, negailint nei laiko, nei savęs. Miglės Valunkienės teigimu, parodoje eksponuojamų paveikslų šviesių ir ryškių spalvų žaismas atspindi Aldonos nuostabų ir kūrybingą vidinį pasaulį, o kūryba primena laivą, kuris neša savo bures į plačius vandenynus, nebijodamas jokių audrų. Su popietėje dalyvavusiais meno mylėtojais mokytoja pasidalino ir savo įžvalgomis –jos manymu, Aldona gali, yra ir bus įkvėpėja ne vienam meniškos sielos žmogui.
Pati parodos autorė Aldona Andriušienė, pasakodama apie save ir kelią į kūrybą, sakė: „Vaikystėje piešti man nepatiko, o vyresnė sesė piešė labai gražiai... Jos darbus gyrė, o mano liko nepastebėti ir neįvertinti. Viskam ateina laikas, taip ir su mano darbais.“ Nesvarbu kad „kiekvienam įkvėpimo lašui reikia dar pridėti 99 prakaito lašus. / ... / Tapant reikia susikaupti, todėl ir tapau vakarais, kai jau visi darbai būna baigti. Pagrindiniai mano darbų vertintojai, patarėjai ir užsakovai yra šeimos nariai. Paveikslų tapymas man tapo tikru išbandymu, o molį jau pavyko prisijaukinti.“
Aldona Andriušienė gimė 1954 m. Kaune. Mokėsi, dirbo, augino vaikus. Jų turi net tris, o šie jai padovanojo penkis anūkus. Vienas iš jų – Matas – nuo 2012 m. lankė Veiverių Antano Kučingio meno mokyklos keramikos specialybę. Kartu su juo močiutė nėrė į meną ir pradėjo lankyti suaugusiųjų keramikos studiją toje pačioje mokykloje, todėl šiandien, bibliotekoje susitikdama su parodos „Gamtos vaizdai“ lankytojais, Aldona gali pasakyti: „Džiaugiuosi, kad piešiu, lipdau ir man jau sekasi“.
Bibliotekininkė Oksana pasidžiaugė, kad kiekvienas nutapytas paveikslas ar iš molio nulipintas darbelis pripildytas jaukumo, šilumos, negalima nepastebėti įdėto kruopštaus darbo. O popietėje dalyvavusi Antano Kučingio meno mokyklos keramikos skyriaus mokytoja Miglė Valunkienė, pasveikinusi parodos autorę, džiaugėsi Aldonos noru per kūrybą atskleisti savo požiūrį, svajones ir ją supančios gamtos vaizdus. Mokytoja ypatingai aukštai vertino kūrėjos pastangas pasieti geriausio rezultato, negailint nei laiko, nei savęs. Miglės Valunkienės teigimu, parodoje eksponuojamų paveikslų šviesių ir ryškių spalvų žaismas atspindi Aldonos nuostabų ir kūrybingą vidinį pasaulį, o kūryba primena laivą, kuris neša savo bures į plačius vandenynus, nebijodamas jokių audrų. Su popietėje dalyvavusiais meno mylėtojais mokytoja pasidalino ir savo įžvalgomis –jos manymu, Aldona gali, yra ir bus įkvėpėja ne vienam meniškos sielos žmogui.
Pati parodos autorė Aldona Andriušienė, pasakodama apie save ir kelią į kūrybą, sakė: „Vaikystėje piešti man nepatiko, o vyresnė sesė piešė labai gražiai... Jos darbus gyrė, o mano liko nepastebėti ir neįvertinti. Viskam ateina laikas, taip ir su mano darbais.“ Nesvarbu kad „kiekvienam įkvėpimo lašui reikia dar pridėti 99 prakaito lašus. / ... / Tapant reikia susikaupti, todėl ir tapau vakarais, kai jau visi darbai būna baigti. Pagrindiniai mano darbų vertintojai, patarėjai ir užsakovai yra šeimos nariai. Paveikslų tapymas man tapo tikru išbandymu, o molį jau pavyko prisijaukinti.“
Aldona Andriušienė gimė 1954 m. Kaune. Mokėsi, dirbo, augino vaikus. Jų turi net tris, o šie jai padovanojo penkis anūkus. Vienas iš jų – Matas – nuo 2012 m. lankė Veiverių Antano Kučingio meno mokyklos keramikos specialybę. Kartu su juo močiutė nėrė į meną ir pradėjo lankyti suaugusiųjų keramikos studiją toje pačioje mokykloje, todėl šiandien, bibliotekoje susitikdama su parodos „Gamtos vaizdai“ lankytojais, Aldona gali pasakyti: „Džiaugiuosi, kad piešiu, lipdau ir man jau sekasi“.
„Gebejimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanoja žmogų be galo ilgoje evoliucijoje“ (Alexander Engelhardt).
„Domėjimąsi menu galima palyginti su knygos skaitymu. Taip, žmonės žino, kad reikia skaityti, bet dažniausiai neskiria tam laiko, nors supranta, kad daug praranda“ (Nicolaus Schafhausen).
„Domėjimąsi menu galima palyginti su knygos skaitymu. Taip, žmonės žino, kad reikia skaityti, bet dažniausiai neskiria tam laiko, nors supranta, kad daug praranda“ (Nicolaus Schafhausen).